kernoti

kernoti
1 ker̃noti, -oja, -ojo tr. 1. jaukti, terlioti: Neker̃nok sviesto, ar negali žmoniškai kabinti! Kal. Ko tus kleckus ker̃noji, kad nevalgai? Sd. | refl.: Man čia su tavim ne laikas kernoties! VŽ1908,23. Kaip mažas ker̃nojys valgydamas Vkš. Kad nenori – nedirbk, ko čia ker̃nojys! Pln. Neker̃nokis kaip mažvaikis! Kl. Eik su mano jaunesniuoju broliu įsibėgtie, o man su tavim nėr ko kernoties LTR. 2. niekinti, peikti, koneveikti: O kogi čia tu įnikai maniškius kernoti? Vaižg. Ką tu mane ker̃noji paskutiniais žodžiais? Skd. Rasis ir tokių galvočių, kurie kernos mane, jog aš darbus Lietuvos trumpai teaprašiau S.Dauk. Jei žmona savo vyrą kernojusi, tai pirma su rykštėmis ją plakusys S.Dauk. | refl.: Trys marmekliai ker̃nojas trobo[je] Stč. Nesikernok ant manęs! Vkš. \ kernoti; apkernoti; iškernoti; nukernoti; pakernoti; persikernoti; sukernoti; užkernoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • kernoti — ker̃noti vksm. Neker̃nok sviesto, ar negali̇̀ žmóniškai kabi̇̀nti?! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kernoti — 2 kernoti, oja, ojo intr. užsilikti, išlikti: Iš visos didelės giminės tik vienas Juozas da kernoja: ir jaunesni, ir senesni seniai išmirė Trgn. | Kelmas jau kadai supuvo, o smalėkas da kernoja Trgn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkernoti — 1 apker̃noti tr. 1. apteršti, apterlioti: Stalą apker̃nojo ir paliko Kal. | refl. tr.: Apsiker̃nojau tik savo pirštus Vkš. 2. prk. gėdą, negarbę kam užtraukti: Kam ans ves, by gavo apker̃noti mergę Šts. | refl.: Merga apsikernojusi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkernoti — 2 atkernoti intr. atvykti nerangiai: Oi atjoja, atkernoja senas neženotas LTR(Lš). kernoti; atkernoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškernoti — 1 išker̃noti tr. 1. išterlioti, išgadinti: Meisą tik išker̃nojo, o nesuvalgė Als. Vaikai košę išker̃nojo (išmaišė, išterliojo) J. Visas ganyklas su savo durpėms išker̃nojo Brs. 2. bjauriais žodžiais išvadinti, išniekinti, išplūsti: Negana, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kernavyti — ×kernãvyti, ija, ijo (hibr.) žr. kernoti 2: Jei netinka, neimk, bet nekernãvyk mano prekių Nt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kernojimas — ker̃nojimas sm. (1), ker̃nojimas ind. → kernoti: 1. Už sviesto ker̃nojimą gaus barti Kal. | refl.: Tokio kernojimos pri stalo nepakentu Kal. 2. Tai jau ne tik kalbos ker̃nojimas, bet žaimojimasis iš švento daikto GK1937,138. (A.Sal). kernojimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • knėzoti — knė̃zoti, oja, ojo 1. tr., intr. knaisyti, gnaibyti, kernoti, terlioti: Vaikai duoną knaižo, knė̃zoja J. Knė̃zojo knė̃zojo po bliūdą ir paliko visa Dkk. Nei tu knė̃zok, nei valgysi Ds. | Ką čia knėzoji su kojom purvą! Jž. | refl.: Ką jis bevalgys …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lakažioti — làkažioti, ioja, iojo tr. įžeisti, kernoti: Jis mune visiaip làkažio[ja] Skd. Nu deblyti, nu làkažioti – gavo perti, nė lašo neregėjęs (negavęs gerti) Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukernoti — 1 nuker̃noti tr. 1. nuterlioti, nuteršti: Kas čia nuker̃nojo lopetai kotą? Negal nei į rankas paimti Skd. | refl.: Vaikas nusiker̃nojo lig ausų Skd. 2. prk. išniekinti: Bet Izraelius tiesą nukernojo Vaižg. kernoti; apkernoti; iškernoti; nukerno …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”